Nors kai kuriose srityse susirūpinimas dėl privatumo paskatino sulėtėti veido atpažinimo technologija. Tačiau Kinijoje daugelis žmonių yra įpratę kasdien skenuoti veidą. Nuo mokėjimo iki lankymosi gyvenamuosiuose rajonuose, studentų nakvynės namuose, viešbučiuose ir kitose vietose dažnai reikia nuskaityti veidus. Ši technologija dešimtmečius netgi buvo naudojama sprendžiant lėtinę problemą, būtent dažną Pekino Dangaus šventyklos tualetinio popieriaus vagystę. Šiuose viešuosiuose tualetuose dabar yra automatiniai popieriaus iškrovikliai, kurie atpažįsta naudotojo veidą ir neleidžia dažnai įeiti.
Dar svarbiau, kad „Alibaba“ internetinė mokėjimo paslauga „Ant Financial“ pristato naujas funkcijas, o 450 milijonų abonentų gali pasiekti savo internetinę piniginę per „Selfie“. „China Construction Bank“ leidžia vartotojams mokėti už veido nuskaitymą kai kuriuose prekybos automatuose, o automobilių nuskaitymo programose taip pat naudojama veido atpažinimo technologija vairuotojų tapatybei patvirtinti. Baidu sukūrė duris, į kurias įeiti reikia veido atpažinimo, ir jas galima naudoti biuruose ar bilietų pardavimo atrakcionuose.
Kinijos pirmenybė šiai technologijai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje veido atpažinimo įrenginį „Vienaragis“, „Face ++“ Pekine, kuris 2016 m. gruodžio mėn. trečiajame finansavimo etape surinko 100 mln.
Pekine įsikūrusiai Megvii Ltd. priklausanti nauja vaizdo paslaugų platforma „Face ++“ licencijavo savo programinę įrangą, skirtą lašinti kelionių ir skruzdžių drabužius. Daugelyje tankiausiai apgyvendintų Kinijos miestų prie bankų dažnai nusidriekia ilgos eilės, o „Face ++“ kvepia pirmąja verslo galimybe. Bendrovė teigė: „Turite ilgai laukti, kol galėsime tvarkyti reikalingą verslą, kuriam teikiame veido atpažinimą finansinių technologijų skyriui“. Dabar „Face ++“ planuoja sutelkti dėmesį į mažmeninės prekybos pramonę.
Nors pagrindiniai dirbtinio intelekto tyrimai, susiję su veido atpažinimo technologija Kinijoje, yra panašūs į atliekamus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, Kinija užėmė pirmaujančią poziciją komercinėse programose. Pekino aeronautikos ir astronautikos universiteto žmogaus atpažinimo technologijų ekspertas Lengas Biao (transliteracija) sakė: „Google“ nėra visiškai įgyvendinusi veido atpažinimo technologijos, nes ji turi didesnį ilgalaikį norą, iš tikrųjų veido atpažinimo technologija buvo labai subrendusi, bet kinų kalba. Įmonės skiria daugiau dėmesio Trumpalaikiai pelnai, jie susiduria su atpažinimo technologija kaip dirbtinio intelekto naudojimo priešakyje, kad gautų greičiausią ir geriausią būdą.
Veido atpažinimo startuoliai Kinijoje taip pat sulaukia teigiamų atsiliepimų: kuo plačiau bus naudojamos jų technologijos, tuo jos taps geresnės. Kadangi verslo taikomųjų programų realiame gyvenime vis daugėja, į sistemą grąžinama vis daugiau duomenų, o tai savo ruožtu padeda tobulinti gilų mokymąsi. Jei visos AI programos, prieiga prie duomenų yra labai svarbi. Dėl daugybės Kinijos gyventojų ir laisvų privatumo įstatymų derinio informacijos lobių įsigijimo išlaidos tapo itin mažos.
Lengas Biao sakė: „Kinija neprižiūri žmonių nuotraukų rinkimo, o rinkti duomenis Kinijoje yra daug lengviau nei Jungtinėse Valstijose. Pirmosiomis dienomis netgi galėjai nusipirkti kitų žmonių nuotraukų vos už 5 USD. Simmons & Simmons, Šanchajus „Iki 2009 m. buvo priimtas pirmasis įstatymas, aiškiai draudžiantis piktnaudžiavimą asmenine informacija“, – sakė Kinijos vyriausybės teisininkas Xun Yang.
Atsižvelgdamos į tai, Kinijos įmonės net drąsiau diegia veido atpažinimo technologiją nei jų Vakarų kolegos. Ericas Schmidtas, „Alphabet“, pagrindinės „Google“ įmonės, patronuojantis, 2011 m. veido atpažinimą pavadino „siaubingu“ ir pažadėjo nekurti vartotojų nuotraukų duomenų rinkinių. Iki šiol JAV veido atpažinimo technologija komerciniais tikslais buvo naudojama tik žmonėms, žymintiems nuotraukas socialiniuose tinkluose.
Nors „Alphabet“ išmaniųjų namų įrenginys „Nest“ taip pat integruoja veido atpažinimo technologiją į savo apsaugos kamerą, jos galimybės Ilinojaus valstijoje yra ribotos, nes valstija vykdo griežtus biometrinių duomenų rinkimo įstatymus. Be to, gali būti piktnaudžiaujama ir veido atpažinimo technologija. Skirtingai nuo pirštų atspaudų, veido atpažinimas gali būti atliekamas pasyviai, o tai reiškia, kad vartotojas gali iš viso nežinoti, kad yra tikrinamas. Kinijos vyriausybė pritaikė veido atpažinimo technologiją traukinių stočių stebėjimo kameroms, kad primintų policijai apie keleivius, kuriems draudžiama keliauti.
Papildant vyriausybinę ID sistemą, Kinijos ateities biometrinių duomenų (įskaitant veido atpažinimo) rinka plečiasi. Kinija turi didžiausią pasaulyje nacionalinių identifikavimo nuotraukų duomenų bazę, kurioje yra daugiau nei 1 milijardas nuotraukų, palyginti su 400 milijonų JAV. Be to, kinai įprato į lustų skaitytuvus kišti asmens tapatybės korteles, kad galėtų nustatyti mobiliųjų telefonų numerius, nusipirkti bilietus ir apsistoti viešbučiuose. Kinija taip pat yra pirmoji šalis pasaulyje, į asmens tapatybės kortelę įdėjusi radijo dažnio identifikavimą.
